SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

POKYČIAI VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ REGLAMENTAVIME

2017-06-30

Liepos 1-ąją įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcija. Naujajame VPĮ ne tik pristatomos visiškai naujos nuostatos, bet ir įtvirtinamos teismų praktikoje suformuotos teisės taikymo taisyklės. Be to, reikšmingai keičiasi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostata (toliau – CPK) dėl žyminio mokesčio viešuosiuose pirkimuose (80 str.). Minėti viešųjų pirkimų reglamentavimo pasikeitimai turės įtakos tiek viešųjų pirkimų organizatorių veiklai, tiek ir tiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose. Atsižvelgdami į Jūsų veiklos specifiką, kviečiame susipažinti su esminiais viešųjų pirkimų reglamentavimo pokyčiais.

1. Prioritetinis ekonominio naudingumo kriterijaus taikymas

Naująja įstatymo redakcija (55 str.) nustatomas prioritetas taikyti ekonominio naudingumo kriterijų. Anksčiau perkančiosios organizacijos pasiūlymus dažniau vertindavo pagal tiekėjų siūlomą mažiausią kainą. Nuo šiol VPĮ perkančiąsias organizacijas ne tik skatina dažniau vertinti pasiūlymų kainos ir kokybės santykį, bet ir riboja jų pasirinkimą pasiūlymus vertinti pagal mažiausią kainą (sąnaudas). Kasmetiniai pirkimai pagal mažiausią kainą negalės sudaryti daugiau kaip 70 % bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės. Dažniau taikant ekonominio naudingumo kriterijų, perkančiosioms organizacijoms teks daugiau atsakomybės nustatant ir taikant pasiūlymo kokybės vertinimo metodiką, o tiekėjui prireiks daugiau atidumo vertinant, ar nustatyti kriterijai proporcingi.

2. Trumpesni pasiūlymų pateikimo terminai

Nuo šiol tiekėjai turės mažiau laiko pasiūlymams parengti dėl sutrumpėjusių viešųjų pirkimų terminų (60 str. ir 62 str.). Be to, informaciją skelbdamos iš anksto, perkančiosios organizacijos gali sutrumpinti pasiūlymo pateikimo terminą (30 str. 4 d.). Tačiau pasiūlymo pateikimo terminai bet kokiu atveju negali būti trumpesni nei:

  • atvirojo konkurso atveju – 35 dienos (anksčiau galiojo bendras 52 dienų terminas) nuo tos dienos, kai iš Viešųjų pirkimų tarnybos išsiunčiamas skelbimas, vykdant tarptautinį pirkimą;
  • supaprastinto pirkimo atveju – 12 dienų (buvo 7 dienos) nuo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje;
  • riboto konkurso atveju – 30 dienų nuo tos dienos, kai iš Viešųjų pirkimų tarnybos išsiunčiamas skelbimas, arba nuo tos dienos, kai tiekėjams išsiunčiamas kvietimas patvirtinti susidomėjimą, tarptautinių pirkimų atveju (anksčiau 37 dienų terminas arba 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams) ir 10 dienų nuo paskelbimo Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje.

Pagal minėtą VPĮ 30 str. 4 d., terminai gali būti trumpinami:

  • atviro konkurso atveju: 35 dienų terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, o 12 dienų terminas – iki 7 dienų;
  • riboto konkurso atveju 30 dienų terminas gali būti sutrumpintas iki 10 dienų, o 10 dienų terminas – iki 5 dienų.

3. Subtiekėjų dalyvavimas pirkime

Aiškiau reglamentuojamas subtiekėjų pasitelkimas viešajame pirkime. VPĮ 88 str. įtvirtinamos dvi reikšmingos naujovės:

(i)  tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėjais: sąlygos dėl tiesioginio atsiskaitymo (atsiskaitymo tvarka) privalo būti nurodytos pirkimo dokumentuose (jeigu toks atsiskaitymas yra galimas dėl pirkimo sutarties pobūdžio);

(ii)  galimybė pagrindinių darbų atlikimui pasitelkti subtiekėjus: ankstesnė VPĮ redakcija perkančiąsias organizacijas įpareigojo nustatyti, kad pagrindinius darbus privalo atlikti tiekėjas. Nuo šiol tai perkančiųjų organizacijų teisė, bet ne pareiga.

Pažymėtina, kad nuo šiol tiekėjai gali keisti savo subtiekėjus, jei perkančioji organizacija nustato subtiekėjo pašalinimo pagrindą (88 str. 5 d.).

4. Interesų konfliktas

Interesų konfliktas – tai atvejis, kai perkančiosios organizacijos ar pagalbinės pirkimų veiklos paslaugų teikėjo darbuotojai, Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, turi tiesioginį ar netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokio pobūdžio asmeninį suinteresuotumą, kuris gali trukdyti jiems nešališkai ir nepriklausomai veikti pirkimo metu. VPĮ redakcijoje numatyta pareiga tokiems asmenims pasirašyti nešališkumo deklaraciją (21 str.). Interesų konfliktas yra savarankiškas pagrindas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros (46 str. 4 d. 2 p.).

5. Konsultacijos su tiekėjais

Nors viešos konsultacijos su potencialiais tiekėjais buvo galimos ir anksčiau, naujojoje VPĮ redakcijoje ši perkančiųjų organizacijų teisė įtvirtinama ir detalizuojama (27 str.). Perkančioji organizacija, siekdama pasirengti pirkimui ir pranešti tiekėjams apie savo pirkimo planus ir reikalavimus, gali: (i) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas; (ii) iš anksto Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti pirkimų techninių specifikacijų projektus. Tačiau toks pasirengimas pirkimui negali riboti konkurencijos.

6. Susipažinimas su konkurentų pasiūlymais

Teismų praktikoje jau įtvirtinta, kad konfidencialiais pasiūlymo duomenimis laikoma tik ta informacija, kurią tiekėjas įvardijo kaip konfidencialią, o visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialiais. Naujojoje VPĮ redakcijoje (20 str.) aiškiau nustatomos konfidencialumo taisyklės. Įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė, reikalauti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Be to, tiekėjai nuo šiol turi įstatyme įtvirtintą teisę per 6 mėnesių terminą nuo pirkimo sutarties sudarymo prašyti susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška, nepateikiant konfidencialia laikytos informacijos.

7. Nepatikimų ir melagingą informaciją pateikusių tiekėjų („juodieji“) sąrašai

Tiekėjų įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą buvo įtvirtintas ir iki šiol galiojusioje VPĮ redakcijoje. Pagal naują įstatymo redakciją, netinkamas ankstesnių sutarčių vykdymas (ką nustatė ir ankstesnis VPĮ) yra savarankiškas pagrindas tiekėją pašalinti iš viešojo pirkimo (46 str. 4 d. 6 p.). Įstatymo pakeitimai nepatikimų tiekėjų sąrašų kontekste yra aktualūs ta prasme, kad nuo šiol atsižvelgiama ne tik į netinkamą viešojo pirkimo, bet ir koncesijos sutarties vykdymą. Nors šiuo metu naujoji Koncesijos įstatymo redakcija dar neįsigaliojo (įsigalios 2018-01-01), joje taip pat numatomas koncesijos sutartis netinkamai vykdžiusių tiekėjų įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą (Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymas (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10801)).

Be to, VPĮ nuo šiol numato pareigą perkančiosioms organizacijoms viešai skelbti ir tiekėjus, viešajame pirkime nuslėpusius ar pateikusius melagingą informaciją (52 str.). Tiekėjas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą bus įtraukiamas vienu iš atvejų: a) tiekėją dėl pateiktos melagingos informacijos pašalinus iš pirkimo procedūros; b) priėmus teismo sprendimą, kuriuo tiekėjas pripažintas pateikusiu melagingą informaciją.

8. Tiekėjų „apsivalymas“

Pagal VPĮ 46 str. 8 d. tiekėjams yra suteikiama galimybė toliau dalyvauti viešajame pirkime, nors ir egzistuoja VPĮ 46 str. 1, 4, 6 d. nurodyti pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindai. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą, tiekėjui gali leisti toliau dalyvauti viešajame pirkime, jei šis imasi priemonių: a) savanoriškai sumoka arba įsipareigoja sumokėti kompensaciją už žalą (esant nustatytiems pažeidimams); b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jei taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai.

9. Europos bendrasis viešojo pirkimo dokumentas ­­­– supaprastintas tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas

Perkančiosios organizacijos nuo šiol išsamiai vertinti gali tik konkurso laimėtojo kvalifikaciją, preliminariam vertinimui pasitelkdamos Europos bendrąjį viešojo pirkimo dokumentą. Šis dokumentas yra patvirtintos formos tiekėjo deklaracija, leidžianti spręsti, kad tiekėjas ir subjektai, kuriuos jis pasitelks vykdydamas sutartį, atitinka pirkimo dokumentuose jiems keliamus reikalavimus. Taigi preliminariam kvalifikacijos vertinimui tiekėjui pakanka pateikti užpildytą deklaraciją (be patvirtinančių dokumentų) ir tik pripažinus jo pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu pateikti deklaraciją pagrindžiančius dokumentus. Tiekėjai kartą užpildytą formą gali naudoti ir kituose viešuosiuose pirkimuose, jei patys patvirtinta, kad nurodyta informacija yra teisinga (50 str. 3 d.).

10. Alternatyvūs pasiūlymai

Ankstesnėje VPĮ redakcijoje buvo numatytas bendras alternatyvių pasiūlymų draudimas ir šio draudimo išimtys. Naujasis reglamentavimas alternatyvių pasiūlymų viešajame pirkime atžvilgiu yra žymiai lankstesnis. Pagal VPĮ 43 str. perkančioji organizacija gali ne tik leisti, bet ir reikalauti pateikti alternatyvius pasiūlymus.

11. Neįprastai maža kaina

Iki šiol neįprastai maža kaina buvo laikoma kaina, 15 % ir daugiau mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Pagal naujos įstatymo redakcijos 57 str. neįprastai mažos kainos pasiūlymas yra toks, kurio kainos yra 30 % (ir daugiau) mažesnės už visų pasiūlymų kainų aritmetinį vidurkį.

12. Mokestiniai įsiskolinimai

Pagrindas pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo dėl nevykdomų mokestinių įsipareigojimų buvo įtvirtintas ir anksčiau. Tačiau naujasis reglamentavimas (46 str. 3 d.) yra kiek lankstesnis. Šiuo pagrindu tiekėjas nėra pašalinamas, jei: (i) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; (ii) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; (iii) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo padengti įsiskolinimo ar imtis kitų veiksmų.

13. Pirkimo sutarčių keitimas

Ankstesnėje VPĮ redakcijoje numatyta bendra taisyklė, jog pirkimo sutartis jos vykdymo metu negali būti keičiama, išskyrus, kai pakeitimai nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir yra Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas (18 str. 8 d.). Įsigaliojančiame VPĮ 89 str. numatyti konkretūs atvejai, kada galima keisti pirkimo sutartį:

  • sutarties pakeitimai gali būti iš anksto numatyti viešojo pirkimo sutartyje (89 str. 1 d. 1 p.), tačiau pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Tiekėjai gali prašyti perkančiosios organizacijos tikslinti pirkimo sąlygas, taip pat ir prašydami įtraukti sąlygas dėl pirkimo sutarties pakeitimo;
  • esant papildomų darbų poreikiui (89 str. 1 d. 2 p.) ir jei tenkinamos papildomos sąlygos;
  • esant būtinybei, jei ši atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti (89 str. 1 d. 3 p.) ir jei tenkinamos papildomos sąlygos;
  • esant bent vienai iš išvardytų priežasčių (89 str. 1 d. 4 p.) keičiama pirkimo sutarties šalis.

Kitais atvejais pirkimo sutartį taip pat galima keisti, tačiau tik esant visoms šioms sąlygoms (89 str. 2 d.):

1. bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų;

2. bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;

3. pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

VPĮ 89 str. 4 d. numatyta, kokiais atvejais pirkimo sutarties keitimas yra laikomas esminiu. Esant esminiam sutarties pakeitimui viešojo pirkimo procedūrą privaloma vykdyti iš naujo.

14. Trumpesni apskundimo terminai

Naujoji VPĮ redakcija numato kiek trumpesnius pretenzijos padavimo terminus (102 str.). Tiek pretenzijas, tiek ieškinius nuo šiol tiekėjai gali pateikti per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo tos dienos, kai perkančioji organizacija tiekėjams išsiunčia pranešimą raštu apie jos priimtą sprendimą. Anksčiau bendras terminas buvo 15 dienų. Nuo šiol 15 dienų terminas galioja tik skundžiant sprendimus, kurie nebuvo tiekėjams siųsti elektroninėmis priemonėmis. Ieškinį dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo tiekėjai privalo paduoti per 15 d. nuo sutarties nutraukimo (anksčiau – per 30 dienų).

15.  Žyminio mokesčio skaičiavimas

CPK 80 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant viešuosius pirkimus, mokamas toks žyminis mokestis: a) dėl mažos vertės pirkimų – 300 Eur; b) dėl supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimus) – 1000 Eur; c) dėl tarptautinių pirkimų – 3 000 Eur. Ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad visų ginčijamų sprendimų atveju mokamas 298 Eur žyminis mokestis. Primename, kad teikiant ieškinius elektroniniu būdu mokama 75 % nurodyto žyminio mokesčio.


Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Marius Endzinas, Viktorija Uldinskaitė, Dalia Stakvilevičienė

Other publications

  • 2018-05-30 GLOBAL LEGAL INSIGHTS TO: MERGERS & ACQUISITIONS IN SWEDEN AND NORDIC COUNTRIES 2018

    We encourage you to read our publication on The Global Mergers & Acquisitions market in Sweden and Nordic countries in the seventh edition of The Global Legal Insights.

    read more
  • 2018-05-24 PASIBAIGĘS TERMINAS – NE PRIEŽASTIS NEGRĄŽINTI PVM

    Sprendžiant su pridėtinės vertės mokesčio atskaita susijusius ginčus, ES valstybių narių nacionaliniai teisės aktai neretai taikomi neatsižvelgus į Tarybos direktyvos dėl PVM bendros sistemos (2006/112/EB) nuostatas. Šįkart, remdamiesi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, aptarsime, ar gali būti ribojama teisė į PVM atskaitą.

    read more
  • 2018-05-24 SVARBU ŽINOTI: PREKIŲ MUITINĖ VERTĖ PIRMIAUSIA NUSTATOMA PAGAL SANDORIO VERTĘ

    Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinė vertė turi būti nustatoma pirmiausia taikant sandorio vertės metodą. Ir tik tuomet, jei prekių kaina negali būti nustatyta, galima taikyti kitus metodus. Šią informaciją, galbūt padėsiančią išvengti keblių situacijų muitinėje, verta prisiminti visoms prekes į ES įvežančioms bendrovėms.

    read more
  • 2018-04-13 VIEŠIEJI PIRKIMAI: KOKYBĘ PAMATUOTI NELENGVA, BET VERTA

    Naujoji viešųjų pirkimų politika skleidžia aiškią žinią verslui: „Sudie, mažiausia kaina, būk pasveikintas, naudingiausias pasiūlyme“.

    read more
more publications