SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

LIETUVOS BENDROVĖS REIKALAUJAMA SUMOKĖTI AKCIZĄ UŽ PRISTATYTAS AKCIZINES PREKES

2017-08-18

Lietuvos bendrovė pateko į kuriozinę situaciją: gavusi užsakymą pristatyti akcizines prekes (alkoholinius gėrimus) iš akcizais apmokestinamo sandėlio Lietuvoje į atitinkamą sandėlį Slovėnijoje ir atlikusi užsakymą pagal visas ES procedūras, daugiau kaip po metų sulaukė Slovėnijos institucijos reikalavimo... sumokėti pristatytų prekių akcizo mokestį.

Atrodo, viskas vyko įprastai. Lietuvos bendrovė, gavusi užsakymą pristatyti akcizines prekes iš mūsų šalies į Slovėniją, kaip numatyta reikalavimuose, naudodamasi Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir stebėjimo Europos Sąjungos viduje kompiuterizuota sistema (EMCS) suformavo elektroninį vežimo dokumentą (e-AD), pagal kurį prekės ir buvo gabenamos į kitos valstybės, ES narės, akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šis dokumentas buvo išsiųstas Slovėnijos kompetentingoms institucijoms, kurios pateikė elektroninį pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą (e-RoR). Nustačius, kad e-RoR duomenys teisingi, Lietuvos bendrovei EMCS sistemoje buvo pateiktas pranešimas apie prekių gavimą su būsena „Pristatyta“, t. y. patvirtinta, kad Lietuvos bendrovė tinkamai baigė akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, įvykdė visas akcizinių prekių gabenimo prievoles ir nuo šio momento laiduotoju tampa sandėlio gavėjas Slovėnijoje. Be to, apie prekių pristatymą gavėjui patvirtino ir vežėjo pateiktas CRM važtaraštis su gavėjo akcizinio sandėlio antspaudu bei atsakingo asmens parašu.

Akivaizdu, bet neįtikėtina

Toliau gilinantis į šią istoriją paaiškėjo ir daugiau neįtikėtinų aplinkybių. Slovėnijos Finansų administracija padarė išvadą, kad Slovėnijos bendrovė negavo krovinio iš Lietuvos, nes... šis krovinys negalėjo būti įleistas į Slovėnijos akcizinį sandėlį, mat jo plombos buvo nepaliestos (įdomus faktas: sandėlio plombos buvo tikrinamos mėnesio 10, 11, 12 ir 18 dienomis, o krovinys iš Lietuvos pristatytas mėnesio 2 d.). Be to, anot Finansų administracijos, apie šį krovinį nieko nežino sandėlio darbuotoja AB, o EMCS sistema, teigiama, tik fiktyviai patvirtino krovinio gavimą. Tokiems Slovėnijos institucijos „argumentams“ buvo pateikti įtikinami įrodymai, kad Lietuvos bendrovė tinkamai vykdė įsipareigojimus ir negali prisiimti atsakomybės, jei Slovėnijos bendrovė netinkamai vykdė mokestinius įsipareigojimus ar galimai sukčiavo akcizo mokesčio srityje. Taigi panašu, kad Slovėnijos Finansų administracija nori perkelti atsakomybę Lietuvos bendrovei. Juk pristačius akcizines prekes, akcizų mokėjimo įsipareigojimai pereina gavėjui, kai šis prekes išleis į apyvartą.

Beje, dėl šio įvykio buvo kreiptasi ir į mūsų šalies Valstybinę mokesčių inspekciją. Ji savo atsakyme konstatuoja: „VMI Akcizų informacinės sistemos, kurios integracinė dalis yra EMCS sistema, duomenimis, e-RoR buvo užpildytas ir pateiktas į EMCS, todėl laikytina, jog gavėjas priėmė prekes“, taip pat „...prekių gavėjas patvirtino prekių gavimą užpildydamas e-RoR bei įkeldamas jį į EMCS sistemą be jokių išlygų. Šiuo atveju, e-RoR užpildymas ir pateikimas į EMCS sistemą yra pakankamas pagrindas manyti, kad prekės buvo gautos, siuntimo procedūra įvykdyta tinkamai ir atsakomybė už tolesnį prekių judėjimą pereina prekių gavėjui“.

Ko pasimokėme

Šis įvykis leidžia teigti, kad į panašią situaciją gali patekti bet kuris akcizinių prekių siuntėjas, o vadovaujantis Slovėnijos Finansų administracijos logika siuntėjas turėtų kontroliuoti gavėjo akcizinio sandėlio veiksmus. Tačiau, kaip žinoma, šiuo metu tokios sistemos nėra, o veikia jau minėta EMCS sistema, kurios dokumentai šioje byloje yra kvestionuojami.

Ko vertėtų pasimokyti iš šios situacijos? Pirma, tikrinti visus gavėjo duomenis, pvz., pasitikrinti gavėjo sandėlio būklę, pristatymo adresą, kas yra atsakingi ir įgalioti asmenys bei kokie jų kontaktai, kas yra gavėjas ir kada planuoja pasiimti prekes iš akcizinio sandėlio. Pristačius prekes būtina patikrinti, ar CRM antspauduojantis ir pasirašantis asmuo yra būtent tos įmonės atsakingas asmuo ir turi tam įgaliojimus. Toliau, net kai elektroninės EMCS sistemoje gauni patvirtinimą, kad gabenimas baigtas, pasiteirauti sandėlio gavėjo, ar taip ir yra.

Kas atsitiktų, jei tokio absurdiškai atrodančio kaltinimo nenuginčytume? Valstybinė mokesčių inspekcija gautų atitinkamus reikalavimus iš Slovėnijos Finansų administracijos sumokėti tariamai nesumokėtą akcizą ir jis būtų išreikalautas iš Lietuvos bendrovės.

 

Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Eligijus Vinckus

Susijusios sritys: mokesčių ir muitų teisė

Other publications

  • 2018-10-03 POST-BREXIT CONTINUITY IN SWEDEN FOR UK INSURANCE INTERMEDIARIES

    On 21 June 2018 the Financial Supervisory Authority (FSA) published a report on Brexit's potential impact on the Swedish financial market.impact on the Swedish financial market.

    read more
  • 2018-09-26 ARBETSBRIST OCH OMORGANISATION

    Som en generell huvudregel har arbetsgivare i Sverige rätten att omorganisera sin verksamhet på sätt de finner lämpligt. Arbetsbrist som ett resultat av en omorganisation anses som en så kallad ”saklig grund” (ett juridiskt rekvisit) för uppsägning enligt svensk arbetsrätt.

    read more
  • 2018-09-26 REDUNDANCIES AND REORGANISATIONS

    As a general rule, an employer in Sweden has the right to reorganise its business as it sees fit. A reorganisation may have an impact on the workforce and as a result, employers may need to dismiss redundant employees.

    read more
  • 2018-09-12 INSURANCE BROKER REMUNERATION IN SWEDEN POST-IDD

    As Sweden transposes the EU Insurance Distribution Directive (IDD) 2016/97 into local law, restrictions on third-party remuneration are being introduced by the legislature.

    read more
more publications