SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

SVARBU ŽINOTI: PREKIŲ MUITINĖ VERTĖ PIRMIAUSIA NUSTATOMA PAGAL SANDORIO VERTĘ

2018-05-24

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinė vertė turi būti nustatoma pirmiausia taikant sandorio vertės metodą. Ir tik tuomet, jei prekių kaina negali būti nustatyta, galima taikyti kitus metodus. Šią informaciją, galbūt padėsiančią išvengti keblių situacijų muitinėje, verta prisiminti visoms prekes į ES įvežančioms bendrovėms.

Kaip visuomet, pasitelksiu realų, šiuo metu nagrinėjamą atvejį. Lietuvos bendrovė iš JAV importavo dėvėtas, išimtas iš prekybos ar brokuotas plataus vartojimo prekes. Be abejo, pastarųjų kokybė aukštų standartų neatitiko, tad ir jų kaina, palyginti su importuojamų panašių naujų prekių kainomis, buvo žymiai mažesnė. Nors muitinei buvo pateikti visi mokėjimo dokumentai, čia nuspręsta prekių muitinę vertę nustatyti ne pagal sandorio vertę, o pasitelkus muitinės duomenų bazėje sukauptus duomenis apie importuojamų panašių naujų prekių kainas. Rezultatas: gerokai išaugusi prekių vertė ir mokestinė prievolė importuotojui. Jei prekių muitinei vertei nustatyti būtų taikomas sandorio vertės metodas, nesusipratimų, veikiausiai, nebūtų kilę.

Sandorio vertės metodui – pirmenybė

ES Teisingumo Teismas yra išsakęs savo poziciją panašiose anksčiau nagrinėtose bylose. Anot jo, nustatant įvežamų prekių muitinę vertę pirmiausia turi būti taikomas sandorio vertės metodas pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį. Papildomi vertės nustatymo metodai gali būti taikomi tik tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti už prekes sumokėtos arba mokėtinos kainos.

Taigi šiame straipsnyje pateiktoje situacijoje prekių muitinė vertė turėjo būti nustatoma pagal pardavėjo išrašytą sąskaitą bei kitus mokėjimo dokumentus, kuriuos pateikė importuotojas, t. y. pagal faktiškai sumokėtą kainą.

Net jei faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina nenustatyta, remtis duomenų bazės skaičiais būtų nekorektiška. Mat joje nurodomos naujų, kokybiškų prekių kainos, o aptariamu atveju, kaip minėjau, prekės buvo brokuotos ar dėvėtos.

Šio mokestinio ginčo baigtis dar neaiški, nes šiuo metu jis dar nagrinėjamas. Vis dėlto tikimės, kad Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimai padės nenukrypti nuo ES teisės normų.

 

Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Eligijus Vinckus

Susijusios sritys: mokesčių ir muitų teisė

 

Other publications

  • 2018-10-03 POST-BREXIT CONTINUITY IN SWEDEN FOR UK INSURANCE INTERMEDIARIES

    On 21 June 2018 the Financial Supervisory Authority (FSA) published a report on Brexit's potential impact on the Swedish financial market.impact on the Swedish financial market.

    read more
  • 2018-09-26 ARBETSBRIST OCH OMORGANISATION

    Som en generell huvudregel har arbetsgivare i Sverige rätten att omorganisera sin verksamhet på sätt de finner lämpligt. Arbetsbrist som ett resultat av en omorganisation anses som en så kallad ”saklig grund” (ett juridiskt rekvisit) för uppsägning enligt svensk arbetsrätt.

    read more
  • 2018-09-26 REDUNDANCIES AND REORGANISATIONS

    As a general rule, an employer in Sweden has the right to reorganise its business as it sees fit. A reorganisation may have an impact on the workforce and as a result, employers may need to dismiss redundant employees.

    read more
  • 2018-09-12 INSURANCE BROKER REMUNERATION IN SWEDEN POST-IDD

    As Sweden transposes the EU Insurance Distribution Directive (IDD) 2016/97 into local law, restrictions on third-party remuneration are being introduced by the legislature.

    read more
more publications