SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

SVARBU ŽINOTI: PREKIŲ MUITINĖ VERTĖ PIRMIAUSIA NUSTATOMA PAGAL SANDORIO VERTĘ

2018-05-24

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinė vertė turi būti nustatoma pirmiausia taikant sandorio vertės metodą. Ir tik tuomet, jei prekių kaina negali būti nustatyta, galima taikyti kitus metodus. Šią informaciją, galbūt padėsiančią išvengti keblių situacijų muitinėje, verta prisiminti visoms prekes į ES įvežančioms bendrovėms.

Kaip visuomet, pasitelksiu realų, šiuo metu nagrinėjamą atvejį. Lietuvos bendrovė iš JAV importavo dėvėtas, išimtas iš prekybos ar brokuotas plataus vartojimo prekes. Be abejo, pastarųjų kokybė aukštų standartų neatitiko, tad ir jų kaina, palyginti su importuojamų panašių naujų prekių kainomis, buvo žymiai mažesnė. Nors muitinei buvo pateikti visi mokėjimo dokumentai, čia nuspręsta prekių muitinę vertę nustatyti ne pagal sandorio vertę, o pasitelkus muitinės duomenų bazėje sukauptus duomenis apie importuojamų panašių naujų prekių kainas. Rezultatas: gerokai išaugusi prekių vertė ir mokestinė prievolė importuotojui. Jei prekių muitinei vertei nustatyti būtų taikomas sandorio vertės metodas, nesusipratimų, veikiausiai, nebūtų kilę.

Sandorio vertės metodui – pirmenybė

ES Teisingumo Teismas yra išsakęs savo poziciją panašiose anksčiau nagrinėtose bylose. Anot jo, nustatant įvežamų prekių muitinę vertę pirmiausia turi būti taikomas sandorio vertės metodas pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį. Papildomi vertės nustatymo metodai gali būti taikomi tik tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti už prekes sumokėtos arba mokėtinos kainos.

Taigi šiame straipsnyje pateiktoje situacijoje prekių muitinė vertė turėjo būti nustatoma pagal pardavėjo išrašytą sąskaitą bei kitus mokėjimo dokumentus, kuriuos pateikė importuotojas, t. y. pagal faktiškai sumokėtą kainą.

Net jei faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina nenustatyta, remtis duomenų bazės skaičiais būtų nekorektiška. Mat joje nurodomos naujų, kokybiškų prekių kainos, o aptariamu atveju, kaip minėjau, prekės buvo brokuotos ar dėvėtos.

Šio mokestinio ginčo baigtis dar neaiški, nes šiuo metu jis dar nagrinėjamas. Vis dėlto tikimės, kad Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimai padės nenukrypti nuo ES teisės normų.

 

Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Eligijus Vinckus

Susijusios sritys: mokesčių ir muitų teisė

 

Other publications

  • 2019-04-04 PROGRAM POLAND PRIZE

    Polski rząd włączył się w walkę o przyciągnięcie zagranicznych talentów technologicznych, proponując program Poland Prize adresowany do start-upów z zagranicznymi korzeniami.

    read more
  • 2019-04-04 POLAND PRIZE PROGRAMME

    The government has joined the battle to attract foreign tech talent to Poland, launching a programme called Poland Prize, which is aimed at start-ups with foreign roots.

    read more
  • 2019-02-27 SHORT-TERM LEGAL CONSEQUENCES OF A 'NO-DEAL' BREXIT

    Judged on the current political situation in the UK, where the parliament is split between various Brexit models and apparently unable to form a political majority for one specific ‘soft’ Brexit model as well as on the announcements from the EU that the EU is not willing to renegotiate the draft Brexit deal, which was turned down by the Houses of Parliament, the likelihood of a hard Brexit has become higher than ever.

    read more
  • 2019-02-25 2019 NADCHODZĄCE ZMIANY W PRAWIE – NOWA USTAWA O ODPOWIEDZIALNOŚCI PODMIOTÓW ZBIOROWYCH

    W dniu 11 stycznia 2019 roku, do Sejmu wpłynął Rządowy Projekt ustawy o odpowiedzialności podmiotów zbiorowych za czyny zabronione pod groźbą kary.

    read more
more publications