SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

KOKIO SAUGUMO VERSLE TIKIMĖS ŠIANDIEN?

2018-06-19

2018 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas ir su juo susiję Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Naujas teisinis reglamentavimas, tikėtina, pakoreguos suformuotą teismų praktiką ir turės įtakos komercinių paslapčių gynybos ypatumams teisme, todėl su juo susipažinti ir tinkamai taikyti turėtų kiekvienas saugumo siekiantis verslas.

Komercinės paslapties turinys. Naujasis teisinis reglamentavimas išlaiko esminius požymius, kuriuos nustačius informaciją galima laikyti komercine paslaptimi (slaptumas, vertingumas, saugojimas). Tuo pačiu įstatymas numato, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, ir gebėjimais. Taigi, komercinės paslaptys sąžiningų darbuotojų atžvilgiu negalės būti naudojamos kaip įrankis ribojant darbuotojų galimybes dirbti konkrečiame sektoriuje. Tai sudaro pagrindą peržiūrėti darbdavius ir darbuotojus siejančius susitarimus dėl komercinių paslapčių apsaugos.

Komercinės paslapties gavimas, naudojimas ir atskleidimas. Įstatymas aiškiai reglamentuoja atvejus, kada komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo veiksmai turėtų būti vertinami kaip teisėti, o kuriais atvejais šie veiksmai turėtų būti vertinami kaip komercinės paslapties savininko interesų pažeidimas. Teisės aktas, nesukurdamas išimtinių teisų komercinės paslapties turėtojui numato, jog nepriklausomas atradimas ar sukūrimas ir teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerija yra teisėti informacijos (komercinės paslapties) gavimo būdai. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno individualaus ginčo atveju turės būti tiksliai nustatyta kaip komercinė paslaptis buvo gauta, kas dažnu atveju, tikėtina, nebus paprasta. Dėl to teisių turėtojams jau dabar reikėtų apgalvoti kokias priemones vertėtų nusimatyti ir įsidiegti kasdienėje komercinėje veikloje, siekiant kaip galima labiau kontroliuoti komercinių paslapčių judėjimą.

Komercinės paslapties savininko teisių gynimas. Naujasis reglamentavimas įtvirtina baigtinį sąrašą būdų komercinės paslapties savininko pažeistoms teisėms ginti. Teisė rinktis vieną ar kelis gynybos būdus priklausys komercinės paslapties savininkui. Vis tik, įstatymas numato, jog esant atsakovo prašymui ir konkrečioms įstatyme apibrėžtoms sąlygoms, teismas turės galimybę iš esmės ignoruoti teisių turėtojo pasirinkimą ir įpareigoti atsakovą teisių turėtojui sumokėti kompensaciją, kurios dydis visais atvejais neturės viršyti atlyginimo, kurį atsakovas būtų mokėjęs teisių turėtojui už teisėtą naudojimąsi komercinėmis paslaptimis. Manytina, jog tokios kompensacijos nustatymo dydis praktikoje bus gana komplikuotas ir reikalaus ekspertinių žinių. Žinant tai, teisių turėtojams rekomenduotina kaupti duomenis, galinčius palengvinti šios užduoties atlikimą.

Teisminis procesas. Pakeistas reglamentavimas numato kelis itin svarbius teisminio proceso aspektus. Įstatymas išplečia teisminio proceso metu galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, numatydamas galimybę greta įprastų laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti atsakovą laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą, gaminti su komercine paslaptimi susijusias prekes, nesudaryti galimybės šioms prekėms patekti į rinką ir kita.  Subjektai, kurie norės išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir likti aktyviais rinkos dalyviais, turės užtikrinti komercinės paslapties turėtojui galimos žalos kompensavimą.

Nauju reglamentavimu taip pat yra stiprinama komercinių paslapčių apsauga teisminių procesų metu. Pagal naują teisinį reguliavimą, kai bus pagrindo manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis bylą nagrinėjant teisme, teismas galės nustatyti ribotą asmenų skaičių, kurie turės teisę: susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, gauti visą teismo sprendimo ar nutarties kopiją. Minėtos normos garantuos aukštesnį saugumo standartą teisių turėtojams, o tuo pačiu ir kokybiškesnį pažeistų teisių gynimą.

Terminai. Naujasis reglamentavimas skatina kuo operatyvesnį pažeistų teisių gynimą, ieškiniams dėl komercinių paslapčių apsaugos nustatydamas sutrumpintą 3 metų senaties terminą, iki šiol taikytą reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Įvertinant šį pakeitimą, ir siekiant efektyvaus pažeistų teisių gynimo, verslo subjektams bus svarbu ne tik kokybiškai pasirengti teisminiam procesui, bet ir padaryti tai per įstatymo numatytą terminą.

Viešumas. Įsigaliojęs įstatymas numato, jog sprendimą dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo priimantis teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu galės įpareigoti asmenį, neteisėtai gavusį, panaudojusį arba atskleidusį komercinę paslaptį, savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, įskaitant paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu, nepažeidžiant komercinės paslapties apsaugos. Ši nuostata turėtų veikti dvejopai. Pirmiausia prevenciškai ji turėtų atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų atlikimo kiekvieną savo reputaciją saugantį subjektą. Antra, tinkamai nepasireiškus nuostatos prevenciniam pobūdžiui ji turėtų būti taikoma kaip sudedamoji poveikio priemonių dalis neteisėtus veiksmus atlikusio subjekto atžvilgiu. Tokiu atveju viešumo pasekmės nesąžiningiems subjektams ir jų reputacijai bus neabejotinai skaudžios.

Įstatymo leidėjo priimtos teisės normos, nors ir nedidelės savo apimtimi, tačiau išties reikšmingos savo turiniu. Verslo atstovams rekomenduotina atidžiai susipažinti su komercinių paslapčių apsaugos reglamentavimo naujovėmis ir jas tinkamai inkorporuoti į savo vidines teisines sistemas, siekiant, kad komercinės paslaptys būtų tinkamai saugomos, o esant pažeidimui – efektyviai ginamos.

 

Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Simona Čečytė

Susijusios sritys: intelektinės nuosavybės teisė

 

Other publications

  • 2018-10-03 POST-BREXIT CONTINUITY IN SWEDEN FOR UK INSURANCE INTERMEDIARIES

    On 21 June 2018 the Financial Supervisory Authority (FSA) published a report on Brexit's potential impact on the Swedish financial market.impact on the Swedish financial market.

    read more
  • 2018-09-26 ARBETSBRIST OCH OMORGANISATION

    Som en generell huvudregel har arbetsgivare i Sverige rätten att omorganisera sin verksamhet på sätt de finner lämpligt. Arbetsbrist som ett resultat av en omorganisation anses som en så kallad ”saklig grund” (ett juridiskt rekvisit) för uppsägning enligt svensk arbetsrätt.

    read more
  • 2018-09-26 REDUNDANCIES AND REORGANISATIONS

    As a general rule, an employer in Sweden has the right to reorganise its business as it sees fit. A reorganisation may have an impact on the workforce and as a result, employers may need to dismiss redundant employees.

    read more
  • 2018-09-12 INSURANCE BROKER REMUNERATION IN SWEDEN POST-IDD

    As Sweden transposes the EU Insurance Distribution Directive (IDD) 2016/97 into local law, restrictions on third-party remuneration are being introduced by the legislature.

    read more
more publications