Milijoninės finansinės korekcijos: ar įmanoma išvengti brangiai kainuojančių viešųjų pirkimų klaidų?

Viešieji pirkimai – neatsiejama valstybės ir savivaldybės institucijų, viešųjų įstaigų bei kitų perkančiųjų organizacijų kasdienybės dalis. Tačiau kai projektai yra finansuojami iš Europos Sąjungos fondų, įprasta procedūra gali virsti rimtu finansiniu iššūkiu. Praktika rodo, kad finansinės korekcijos gali būti taikomos net ir už formalius ar mažareikšmius viešųjų pirkimų pažeidimus – tokiu atveju projekto vykdytojui tenka grąžinti dalį gauto, dažnai jau ir panaudoto finansavimo. Dėl to projekto įgyvendinimo išlaidas tenka dengti iš paties projekto vykdytojo biudžeto – o tai reiškia, kad klaidos viešuosiuose pirkimuose galiausiai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams.

Dažniausios klaidos – sisteminės

Viešųjų pirkimų pažeidimai, dėl kurių taikomos finansinės korekcijos, dažniausiai kartojasi. Tai – per griežti arba neproporcingi kvalifikacijos reikalavimai, konkurenciją ribojančios techninės specifikacijos, netinkamas pasiūlymų vertinimas ar neteisėti sutarčių pakeitimai.

Iš pirmo žvilgsnio tokie pažeidimai atrodo lengvai atpažįstami, o patyrusi perkančioji organizacija turėtų gebėti jų išvengti. Tačiau praktika rodo priešingai – daugelis situacijų yra kompleksiškos, o tų pačių aplinkybių vertinimas neretai priklauso nuo interpretacijos. Vykdant sutartis, susiduriama su skirtingų teisės šakų taikymo konkurencija, todėl net ir kompetentingos institucijos kartais nesutaria, ar konkretus atvejis laikytinas pažeidimu. Tad nenuostabu, jog finansinės korekcijos gali būti pritaikytos net ir tuomet, kai perkančiosios organizacijos nuoširdžiai manė veikusios teisėtai.

Pavyzdžiui, praktikoje būta situacijų, kuomet perkančioji organizacija pirkimo procedūras vykdė, remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, po viešojo pirkimo įvykdymo Centrinė projektų valdymo agentūra jokių pažeidimų nenustatė, tačiau jau užbaigtą projektą auditavus valstybės kontrolei, veiksmai, kuriuos rekomendavo atlikti Viešųjų pirkimų tarnyba ir kuriuos kaip tinkamus įvertino Centrinė projektų valdymo agentūra, vėliau buvo pripažinti viešųjų pirkimų pažeidimu, už kurį buvo pritaikyta 10 procentų dydžio finansinė korekcija.

Be to, pastaruoju metu itin padaugėjo pažeidimų, susijusių su sutartyse nustatytais reikalavimais dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių teikimo. Vienas iš jų, kai vykdant sutartį pasibaigia sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas. Tokios aplinkybės dažnai lieka nepastebėtos arba į jas tiesiog nekreipiama dėmesio, nes galutinėje projekto stadijoje visi susitelkę į tikslą tinkamai užbaigti sutartyje numatytų darbų atlikimą.

Galiausiai projektas sėkmingai įgyvendinamas, visi įsipareigojimai įvykdyti, šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi. Tačiau projektą patikrinusi projekto vykdymo priežiūrą atliekanti institucija sprendžia, kad užsakovas, nereikalaudamas pratęsti sutarties įvykdymo užtikrinimo, savo neveikimu leisdamas rangovui neteikti sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimo atliko esminį sutarties pakeitimą. Kadangi tokie pakeitimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra draudžiami, situacija pripažįstama pažeidimu.

Už tokį pažeidimą – pavyzdžiui, vos trijų paskutinių sutarties galiojimo mėnesių užtikrinimo priemonės nepratęsimą – taikoma finansinė korekcija, o perkančioji organizacija įpareigojama grąžinti 25 proc. gauto finansavimo. Atsižvelgiant į projekto vertę, tai gali sudaryti ir kelis šimtus tūkstančių eurų.

Tokie atvejai atskleidžia sisteminę problemą – net ir sąžiningai veikiančios perkančiosios organizacijos rizikuoja patirti didelius nuostolius dėl teisinio reguliavimo sudėtingumo ir vertinimo neapibrėžtumo. Todėl kyla poreikis sistemiškai peržiūrėti viešųjų pirkimų reguliavimą ir stiprinti prevencines priemones, padedančias išvengti pažeidimų.

Kaip išvengti brangių klaidų

Viešųjų pirkimų klaidos kainuoja brangiai, tačiau daugelio jų būtų galima išvengti, jei Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų pirkimų procesas būtų valdomas sistemingai ir remiantis aiškiu atsakomybės pasiskirstymu. Šiandien projektų vykdytojai dažnai paliekami vieni spręsti sudėtingus teisinius klausimus, nors tinkamą pirkimų kokybę galėtų užtikrinti kompetentingos institucijos.

Viena iš galimų išeičių – pirkimų sąlygų rengimą ar bent jų privalomą priežiūrą kartu su atsakomybe už teisėtumą perduoti projektų vykdymo priežiūrą atliekančioms institucijoms. Kitas sprendimas – su Europos Sąjungos finansavimu susijusių viešųjų pirkimų vykdymą patikėti specializuotoms centrinėms perkančiosioms organizacijoms. Tokiu būdu sumažėtų pažeidimų, susijusių su netinkamai parengtomis pirkimo sąlygomis ar netinkamai atliktomis pirkimo procedūromis.

Nemažiau svarbu – kompetencijų stiprinimas. Pažeidimai dažniausiai kyla ne dėl sąmoningo teisės nepaisymo, o dėl žinių ir praktinės patirties stokos. Todėl būtina investuoti į viešųjų pirkimų specialistų mokymus, stiprinti vidaus kontrolės procesus ir užtikrinti, kad sutarties vykdymo priežiūrą atliktų kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik sutarčių teisės, bet ir viešųjų pirkimų žinių. Šiandien teisės aktai sutarties vykdymo priežiūrą atliekantiems asmenims jokių reikalavimų nenumato. Todėl verta pagalvoti ir apie sisteminius pokyčius – galbūt verta reglamentuoti, jog tam tikrais atvejais – kai yra įgyvendinamas itin didelės apimties ir vertės projektai, sutarties vykdymo priežiūra turėtų atlikti šioje srityje atestuoti specialistai. Tinkama sutarties vykdymo priežiūra sumažintų ne tik finansinių korekcijų riziką, bet ir užtikrintų, kad projektai būtų įgyvendinami sklandžiau ir efektyviau.

Nemažiau svarbu – kompetencijų stiprinimas. Dauguma pažeidimų kyla ne dėl sąmoningo teisės nepaisymo, o dėl žinių ir praktinės patirties stokos. Todėl būtina investuoti į viešųjų pirkimų specialistų mokymus, stiprinti vidaus kontrolės procesus ir užtikrinti, kad sutarčių vykdymo priežiūrą atliktų kvalifikuoti specialistai, turintys ne tik sutarčių teisės, bet ir viešųjų pirkimų žinių. Šiuo metu teisės aktai tokiems asmenims jokių specialių reikalavimų nenumato. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reikšminga dalis pažeidimų nustatoma būtent sutarčių vykdymo etape, būtų tikslinga svarstyti sisteminius pokyčius – pavyzdžiui, įtvirtinti reikalavimą, kad didelės vertės ar apimties projektų priežiūrą vykdytų atestuoti specialistai. Toks sprendimas padėtų sumažinti finansinių korekcijų riziką ir užtikrintų sklandesnį bei efektyvesnį projektų įgyvendinimą.

Pabaigai

Viešųjų pirkimų sistema, ypač įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, vis dar reikalauja nuoseklaus tobulinimo. Finansinių korekcijų taikymo praktika atskleidžia, kad dauguma pažeidimų kyla ne dėl tyčinių veiksmų, o dėl neaiškaus teisinio reguliavimo ir kompetencijų stokos. Todėl sistemingas atsakomybių perskirstymas, kompetentingų institucijų įsitraukimas į ankstyvąsias pirkimų stadijas bei prevencijos priemonių stiprinimas leistų užtikrinti didesnį pirkimų proceso skaidrumą, sumažintų pažeidimų riziką ir sustiprintų pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema.