Teismas suformavo precedentą apsunkinantį finansinių sukčių schemas

Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 3 d. priėmė precedentinę nutartį – į banko sąskaitą apgaulės būdu patekę svetimi pinigai turi būti grąžinti teisėtam savininkui net ir tada, kai pats gavėjas sako buvęs suklaidintas sukčių.

Ši nutartis sustiprina nukentėjusiųjų galimybes susigrąžinti pinigus tada, kai tikrųjų sukčių nustatyti nepavyksta arba tyrimai užsitęsia. Kartu tai yra aiškus priminimas, kad svetimiems pinigams atsidūrūs jūsų sąskaitoje, reikia elgtis atsakingai ir atsargiai, nes nuo jūsų veiksmų priklauso ir jūsų atsakomybė.

„Teismas siunčia aiškų signalą – vien pasakyti „aš pats buvau apgautas“ nebepakanka, kai per jūsų sąskaitą „praeina“ svetimi pinigai. Nutartyje nurodyta, jog sąskaitos turėtojas turi elgtis atsargiai ir negali aklai vykdyti nurodymų pervesti ar išsigryninti pinigus, jei nėra aiškaus, teisėto pagrindo“, – sako Evaldas Rapolas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris ir advokatas.

Daugėja atsakomybės klausimų civiliniuose ginčuose

Pastaraisiais metais telefoninis ir elektroninis sukčiavimas vis dažniau persikelia iš ikiteisminio tyrimo institucijų į civilinius teismus. Tipinis scenarijus – sukčiai, apsimesdami bankų ar teisėsaugos atstovais, psichologiniu spaudimu paskatina atlikti skubias finansines operacijas, o lėšos atsiduria trečiųjų asmenų sąskaitose, iš kurių greitai yra išgryninami.

Iki šiol teismų praktikoje jau buvo aišku, kad atsakomybė gali tekti ir tiems, kurie sąmoningai leidžia naudotis savo sąskaita ir taip tampa vadinamaisiais „pinigų mulais“. Naujoji nutartis prideda dar vieną svarbų aspektą – pareiga grąžinti pinigus gali atsirasti ir tada, kai sąskaitos savininkas pats teigia tapęs sukčių auka.

„Teismas iš esmės pasakė, kad jei į jūsų sąskaitą netikėtai patenka lėšos ir jūs jas išgryninate ar perduodate nepažįstamiems asmenims, atsakomybė už pasekmes pirmiausia tenka jums, o ne nukentėjusiajam, kuris prarado pinigus. Žmogus, iš kurio pinigai buvo pavogti, nėra atsakingas už tai, ką jūs vėliau su jais padarėte “, – komentuoja E. Rapolas.

Iš ko kilo precedentas?

Šioje byloje „Magnusson“ atstovaujama ieškovė siekė susigrąžinti lėšas, kurios sukčiavimo būdu buvo pervestos į atsakovės sąskaitą ir vėliau, vykdant sukčių nurodymus, per trumpą laiką išgrynintos bei perduotos tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau Kauno apygardos teismas ieškinį tenkino ir pabrėžė, kad pilnametis ir veiksnus asmuo turi suprasti elementarias finansines operacijas bei jų rizikas, o lėšų perdavimas nepažįstamiems asmenims nepanaikina pareigos jas grąžinti, išskyrus itin ribotas įstatyme numatytas išimtis.

Ką tai reiškia praktiškai?

Teismo pozicija iš esmės nustato aiškesnį elgesio standartą visiems sąskaitų turėtojams – gavus į sąskaitą netikėtų lėšų, ypač iš nepažįstamo šaltinio, nepulkite vykdyti „skubių“ nurodymų, o pirmiausia pasitikrinkite situaciją.

„Jei kyla įtarimas, sustokite. Susisiekite su banku, išsisaugokite informaciją, praneškite policijai. Pinigų išgryninimas ar perdavimas tretiesiems asmenims, kai neaišku, iš kur jie atsirado, teismų akimis vis dažniau bus laikomas neatsargiu elgesiu, kuris gali sukurti pareigą atlyginti žalą“, – sako E. Rapolas.