D. Stakvilevičiūtė: brangiai kainuojančios pamokos: kas svarbu pasirašant statybų rangos darbų priėmimoؘ–perdavimo aktą

Ar darbų priėmimo-perdavimo aktas statybos rangos santykiuose yra formalumas? Ar tikrai reikėtų šį dokumentą sureikšminti? Teisminių ginčų gausa ir asmeninė praktika rodo, jog statybos rangos santykių dalyviai, rodos, elementarių, tačiau, itin svarbių darbų priėmimo–perdavimo tvarkos taisyklių vis dar nėra išmokę. Negana to, tinkamą darbų priėmimo–perdavimo ir nustatytų darbų trūkumų įforminimą vertinant tik kaip formalumą, pamokas gali tekti išmokti, kai kyla ginčas ir jis pasiekia teismą. Deja, tuomet mokytis neretai būna per vėlu.

Kokios gi būtų svarbiausios statybos rangos darbų priėmimą reglamentuojančios taisyklės ir kodėl taip svarbu jų laikytis?

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį turi pasirašyti abi sutarties šalys. Tai yra pagrindinis darbų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje būtent su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu siejama užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų.[1]

Darbų perdavimo metu nustatytus darbų trūkumus fiksuokite raštu

Jeigu darbų perdavimo metu yra nustatomi darbų trūkumai, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą ir pasirašyti atitinkamą darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tačiau toks atsisakymas negali būti deklaratyvus. Užsakovas turi pareigą rangovui nurodyti, dėl kokių konkrečių darbų trūkumų yra atsisakoma priimti rangovo atliktus darbus. Praktikoje dažnos situacijos, kai užsakovas konkrečius darbų trūkumus su rangovu aptaria žodžiu fiziškai apžiūrėdami statybvietę. Esant abipusiam pasitikėjimui, rangovui pripažįstant darbų trūkumų faktą ir žadant šiuos trūkumus ištaisyti, užsakovai neretai nebemato poreikio darbų trūkumus papildomai užfiksuoti raštu. Visgi yra itin svarbu nustatytus statybos darbų trūkumus užfiksuoti raštu ir tai padaryti laiku.

Priėmei darbus su trūkumais, tačiau jų neužfiksavai – galimi praradimai

Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą, t. y. pasirašęs priėmimo–perdavimo aktą ir jame nenurodęs akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, ateityje netenka teisės remtis trūkumų faktu. Pažymėtina, jog ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar akto pasirašymo metu užsakovas apie akivaizdžius darbų trūkumus žinojo, ar darbus priėmė jų net neapžiūrėjęs. Vadinasi, tais atvejais, kai užsakovas pasirašo priėmimo–perdavimo aktą, nenurodydamas jame jokių išlygų dėl priimamų darbų trūkumų, užsakovas ateityje nebegali persigalvoti ir atsisakyti sumokėti rangovui tuo pagrindu, jog rangovas nesilaikė žodžiu duoto pažado šiuos trūkumus ištaisyti.

Atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą turi būti pagrįstas

Raštu įforminti konkrečius nustatytus darbų trūkumus svarbu ir tuomet, kai užsakovas dėl šių trūkumų darbų priėmimo–perdavimo akto išvis nepasirašo ir darbų nepriima. Jei užsakovas atsisako priimti atliktus darbus, rangovas gali pasinaudoti Civilinio kodekso 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise ir  atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti vienašališkai. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu.[2] Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tačiau, jei užsakovui atsisakant pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą konkretūs darbų trūkumai laiku nebuvo užfiksuoti, ginčui pasiekus teismą įrodyti, jog aktą užsakovas atsisakė pasirašyti pagrįstai, gali būti sudėtinga arba išvis nebeįmanoma.

Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir šalių sudaryta rangos sutartis. Todėl tiek rangovas, tiek užsakovas pirmiausia turėtų pasitikrinti, ar sutartyje buvo aptarta konkreti darbų perdavimo tvarka, sąlygos, terminai ir laikytis šio susitarimo priimant ir perduodant darbus.

Reziumuojant: laiku ir tinkamai neįforminus nustatytų darbų trūkumų, užsakovui gali tekti ne tik sumokėti rangovui už šiuos darbus, bet ir savo sąskaita ištaisyti paliktus trūkumus.

Autorė: Dalia Stakvilevičiūtė, „Magnusson Lietuva“ partnerė

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010