E. Rapolas. JA veiklos tyrimas: gina smulkesnius akcininkus ir gelbsti įstrigusias įmones

Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas ir jo taikomos priemonės yra geriausias būdas padėti įmonėms, kurių veikla patiria žalą dėl ilgalaikių akcininkų nesutarimų, teigia advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Evaldas Rapolas. Teisininkas pataria, kokiais atvejais verta inicijuoti šį procesą ir kokią naudą jis gali atnešti smulkiesiems akcininkams.

„Dabartinėje teisės praktikoje apibrėžiama dvejopa juridinio asmens veiklos tyrimo paskirtis. Pirma, tai yra priemonė ginti bendrovės interesus, užtikrinti efektyvią jos veiklą ir išsaugoti įmonės tęstinumą, antra vertus, tai – būdas atkurti konfliktuojančių akcininkų santykius ir apsaugoti jų interesus“, – apžvelgia E. Rapolas.

Juridinio asmens veiklos tyrimą gali inicijuoti akcininkai, kurių akcijų vertė sudaro ne mažiau nei dešimtadalį bendrovės įstatinio kapitalo. Remiantis pirminiu juridinio asmens veiklos tyrimo sumanymu, akcininkai gali kreiptis į teismą, kai akivaizdžiai sumažėja bendrovės efektyvumas – įmonės veikla tampa nuostolinga, didėja skolos, atsiranda kitokia žala bendrovei, ir, nors nėra akivaizdu, dėl kokių priežasčių prastėja įmonės veiklos rodikliai, kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės valdymo organų veiklos tinkamumo. Tokiu atveju, atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą ir nustačius konkrečius pažeidimus, taikomos priemonės bendrovės rezultatams pagerinti ir siekiama užtikrinti efektyvią valdymo kontrolę ateityje.

„Ilgainiui juridinio asmens veiklos tyrimas tapo priemone ne tik atstatyti efektyvią bendrovės veiklą, bet ir atkurti įmonėje konfliktuojančių šalių santykius. Lygiaverčių akcininkų tarpusavio konfliktai yra žalingi juridiniam asmeniui, trukdo ar apsunkina jo veiklą. Pavyzdžiui, nepatvirtinamos finansinės ataskaitos, nepriimami sprendimai dėl veiklos vykdymui būtinos įrangos įsigijimo, nes nė vienas iš akcininkų neturi balsų daugumos sprendimams priimti“, – pasakoja advokatų kontoros partneris.

Anot teisininko, juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikomos priemonės, pavyzdžiui, asmens pašalinimas iš valdymo organų, gali būti naudingesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme nurodyti akcininkų pažeistų teisių gynimo būdai –  informacijos apie įmonės veiklą gavimas ar akcininkų sprendimų ginčijimas. Akcinių bendrovių įstatymo siūlomos priemonės ne visada gali išspręsti akcininkų konfliktus, ypač jei jie kyla dėl galimai neteisėtos veiklos, tad juridinio asmens veiklos tyrimas pripažintas vienintele veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemone.

Pagrindinis indikatorius – prasti veiklos rezultatai

Pašnekovo teigimu, juridinio asmens veiklos tyrimo Lietuvoje imamasi gana retai – iki Aukščiausiojo teismo nukeliauja vos keliolika bylų per metus. Paklaustas, kokiais atvejais smulkieji akcininkai turėtų inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, E. Rapolas pažymi, jog vienas iš signalų – įmonės veiklos rezultatas. Jei įmonės pelningumas, rezultatai yra ženkliai prastesni nei rinkos vidurkis, svarbu išsiaiškinti to priežastis, įvertinti, ar pagrindinis akcininkas elgiasi sąžiningai ir specialiai netrukdo įmonės veiklai.

„Tipinis pavyzdys – didžioji dalis, 51 proc. akcijų, priklauso įmonės vadovui. Įstatymas teigia, kad susipažinti su visais įmonės dokumentais gali akcininkas, kuris turi 50 proc. ir daugiau akcijų. Vadinasi, kitų akcininkų galimybė gauti informaciją ir daryti įtaką įmonės veiklai yra gana ribota. Jei numanoma, kad bendrovė veikia ne visai tinkamai, jei įmonės viduje yra žmonių, kurie informuoja, kad vienas ar kitas sandoris kelia įtarimų, jog pagrindinis akcininkas tenkina savo asmeninius interesus, galima inicijuoti šią procedūrą“, – tikina teisininkas.

1. Rapolo teigimu, juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti itin naudingas tais atvejais, kai, slepiant informaciją nuo smulkesnių akcininkų, vykdomas bendrovės veiklos „perkėlimo“ procesas. Pagrindinis akcininkas, nebenorėdamas verslu dalytis su kitais, visus pelningiausius sandorius gali nukreipti į kitą bendrovę.

„Labiausiai paplitęs pavyzdys – kai stambusis akcininkas pamažu išsikelia verslą į kitą įmonę, jai atiduodami didžiausi sandoriai, o nereikšmingi paliekami senoje įmonėje. Taip palaipsniui įmonės veikla tampa nebegyvybinga, o smulkesni akcininkai informuojami, kad verslas natūraliai sustojo, reikia pradėti bankroto procedūras“, – pasakoja pašnekovas.

Nuodugnus patikrinimas patikimas ekspertams

Advokatų kontoros partneris pažymi, kad juridinio asmens veiklos tyrimą inicijuojantys akcininkai turi pateikti teismui pakankamai aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog bendrovė veikia netinkamai, tačiau neprivalo nurodyti konkrečių pažeidimų. Mažareikšmiai veiklos trūkumai nelaikomi pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Kitaip tariant, nedideli valdymo organų ar kitų juridinio asmens dalyvių padaryti pažeidimai nedaro žalos įmonės veiklos tęstinumui ir gali būti pašalinti ekonomiškesnėmis teisių gynimo priemonėmis.

„Teismo pareiga yra įvertinti ieškovo pateiktas netinkamos veiklos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, bei savo vertinimu atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius teiginius. Jei yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla, kuria pažeisti įmonės interesai, buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, skiriami ekspertai“, – teigia E. Rapolas.

Teismų praktikoje pakankamu pagrindu pradėti bendrovės veiklos tyrimą buvo pripažintas atvejis, kai  bendrovės vadovas veikė esant interesų konfliktui – būdamas dviejų tokią pačią veiklą vykdančių įmonių vadovu, tarp šių įmonių sudarinėjo sandorius, priimdamas vienvaldiškus sprendimus. Kitas pavyzdys – nuostolinga bendrovės veikla, kai nesant objektyvių priežasčių rinkoje keletą metų iš eilės bendrovė nesugeba gauti ekonominės naudos iš savo veiklos. Taip pat blogėjantys ir neaiškūs bendrovės veiklos rezultatai, kai faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad kontroliuojantys akcininkai galimai gauna naudą netiesioginiais būdais, pavyzdžiui, naudojasi bendrovės turtu asmeniniams poreikiams.

„Ekspertams pradėjus juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, dažniausiai tikrinama, kaip buvo vykdoma finansinė kontrolė: bendrovės sudaryti sandoriai ir jų teisėtumas, sutarčių su tiekėjais registrai, bendrovės pardavimų sutartys, įstatai. Be to, ekspertų nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimybę patikrinti ir juridinio asmens turtą. Tokiu atveju ekspertai turi teisę dalyvauti inventorizacijoje, vertinti turto efektyvumą, naudojimo, įsigijimo ir nurašymo tvarką. Tai reiškia, kad ekspertai turi plačius įgaliojimus atlikti detalią ir nuoseklią su įmonės veikla susijusių duomenų analizę, kurios pagrindu fiksuojami konkretūs netinkami juridinio asmens valdymo organo veiksmai“, – procesą apžvelgia E. Rapolas.

Pašnekovo teigimu, ekspertams atlikus tyrimą ir pateikus savo išvadas, teismas sprendžia, kokias priemones taikyti tikslingiausia. Įstatyme numatyta teismo galimybė panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, laikinai sustabdyti juridinio asmens valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių, paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius, laikinai perduoti juridinio asmens organo nario balsavimo teisę kitam asmeniui. Šios priemonės yra ypač svarbios ne tik įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimo, bet ir smulkiųjų akcininkų teisių gynimo būdai.