Ekonominio naudingumo kriterijai: kai „kokybė“ tampa konkurencijos ribojimu

Viešuosiuose pirkimuose jau seniai nebepakanka pasiūlyti mažiausią kainą. Į sceną atėjo ekonominio naudingumo kriterijai – iš esmės teisinga idėja, kuri, deja, praktikoje neretai tampa puikiu įrankiu pritaikyti pirkimą konkrečiam tiekėjui.

Perkančiosioms suteikta didelė diskrecija, tačiau ji nėra absoliuti. Kriterijai turi būti susiję su objektu, aiškūs ir – svarbiausia – proporcingi.

Kur atsiranda problema?

Pavyzdys iš praktikos: Infrastruktūros priežiūros pirkime nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamasis svoris:

(i) kaina – 70 %,

(ii) papildoma darbų garantija – 15 %,

(iii) specialisto patirtis – 15 %.

Skamba logiškai, kol nepasižiūri giliau. Papildoma darbų garantija vertinama neproporcingu svoriu, kad:

• jos vertė viršija realias rinkos maržas;
• norint gauti maksimalų balą reikia 3 kartus ilgesnės garantijos nei numato teisės aktai – faktiškai neįmanoma;
• kriterijus leidžia „pagrįsti“ didesnę kainą, nors reali nauda perkančiajai – abejotina.

Tai nebe kokybės siekis. Tai – atrankos filtras.

Penki požymiai, kad konkurencija galimai ribojama:

(i) Neįprastas vertinimo modelis lyginant su visa rinka;

(ii) Ilga sutarčių istorija su vienu tiekėju;

(iii) Kiekvienas kriterijus atskirai teisėtas, bet jų derinys – akivaizdžiai siauras;

(iv) Kriterijų visuma tinka tik vienam tiekėjui;

(v) Pirkimo sąlygas rengė ne pati perkančioji organizacija, o jos buvo „perimtos“ iš tiekėjo parengtų dokumentų ar atkartotos kitame pirkime įsigytos paslaugos pagrindu.

Kai šie požymiai sutampa, pirkimas formaliai atrodo atitinkantis teisės akto reikalavimus, bet konkurencija – faktiškai eliminuojama.

Teismų pozicija aiški:

Kriterijų parinkimas – perkančiosios organizacijos diskrecija. Tačiau diskrecija negali tapti priedanga iš anksto suplanuotam rezultatui.

Išvada

Ekonominio naudingumo kriterijai yra vertingas instrumentas. Bet tik tol, kol jie naudojami skaidriai.

Kai kriterijai tampa priemone uždaryti rinką, vienintelis kelias – ginčyti pirkimo sąlygas ir formuoti praktiką, kuri grąžina tikrą konkurenciją.