Yra teismo bylų, kurias galima laimėti tik gerokai pasistengus. Yra tokių, kur laimėjimas atrodo garantuotas, tačiau išslysta iš rankų. O yra ir bylų, kurių reikia tiesiog nepralaimėti. Atrodytų, šios paprasčiausios, bet tai ne visada tiesa. Bet kuris bylose dalyvaujantis advokatas pasakys, kad dėl streso, neišmanymo, noro padaryti kaip atrodo geriau dažniausiai ir paslystama.
Manote, jog jei esate teisus, bylą bet kokiu atveju laimėsite? Deja, turiu nuvilti. Bylos sėkmę ar nesėkmę kartais nulemia, atrodytų, šypseną keliančios smulkmenos. Tad neskubėkite juoktis: neįvertintose detalėse gali slypėti esmė.
Santykis su advokatu: penki „ne“
Jei norite bylą pralaimėti, bendraudami su savo advokatu vadovaukitės penkių „ne“ taisykle: nepasitikėkite, nesakykite tiesos, nebendradarbiaukite, neklausykite ir nekontroliuokite.
Nepasitikėjimas užprogramuoja netinkamą, nenuoširdų bendravimą su advokatu, o tai nereiškia nieko kito, kaip tik tikėtiną nesėkmę. Būna ir taip, kad kliento nepasitikėjimą savo advokatu kita šalis kartais panaudoja kaip įrankį ir pademonstruoja teismui. Tad jei nepasitikite advokatu, nesirinkite jo arba pakeiskite, nebent tikslas yra pralaimėta byla.
Meluojantis, faktines aplinkybes nutylintis klientas yra vienas iš didžiausių advokatų košmarų. Nesvarbu, kokios priežastys lemia, kad klientas advokatui nesako tiesos, tačiau tai visą istoriją paverčia tarsi netvirtu kaladėlių bokštu. Be to, melas turi savybę išaiškėti, ir dažnai itin netinkamu metu – apie tai, kad klientas sakė netiesą, advokatas gali sužinoti netikėtai, teismo posėdžio metu iš kitos bylos šalies. Suprantama, kad sakyti tiesą advokatui gali būti nemalonu ir nepatogu, bet advokatas yra saistomas profesinės paslapties ir niekam neprasitars apie tai, ką jam papasakojote.
Advokatas apie bylą ir faktus turi žinoti visiškai viską, gal net daugiau nei pats klientas. Tai, kas klientui atrodo nesvarbu, paprastai būna svarbu, ir atvirkščiai, todėl su advokatu bendradarbiauti būtina. Jei advokatas paprašo pateikti, pavyzdžiui, visą elektroninį susirašinėjimą su kita šalimi, neužtenka nusiųsti laiškus, kuriuos manote esant svarbiausiais. Kartais gali atrodyti, kad advokatas klausinėja kvailų klausimų, bet taip yra todėl, kad jis neišmano jūsų verslo subtilybių ar siekia geriau išsiaiškinti aplinkybes, o klientas turi skirti laiko ir kantrybės atsakymams.
Neklausyti advokato patarimų – dar vienas žingsnis pralaimėjimo link. Advokatai puikiai žino visą teismų „virtuvę“, todėl jei pataria ką nors daryti ar nedaryti – tai ne šiaip sau. Pavyzdžiui, advokatas surašo bylos dokumentus labai trumpai, nes žino, kad teismams taip tinka ir patinka. Tuo tarpu klientui gali atrodyti, kad būtina prirašyti labai daug, pradedant nuo Adomo ir Ievos ir išdėstant visą teoriją. Tai yra blogas sprendimas, nes teismas, turėdamas labai ribotą laiką, privalės skaityti daug nereikšmingos ir jau žinomos informacijos.
Visgi, net ir šimtu procentų pasitikėdami advokatu ir klausydami jo negalite nusišalinti ir nesidomėti tuo, kas vyksta. Byla yra apie jus, jūs patirsite pasekmes, tad klauskite, domėkitės, aiškinkitės, kitaip tariant – kontroliuokite, ką daro advokatas.
Bylos mėgsta tylą
Byloje visada yra bent dvi oponuojančios šalys, o santykis su oponentu taip pat gali lemti, į kurią pusę nusvirs Temidės svarstyklės.
Vienas prastesnių sprendimų, norint laimėti bylą (arba geresnių, norint ją pralaimėti) yra oponento nuvertinimas. Pavyzdžiui, matote, kad kita bylos šalis neturi advokato arba jos advokatas yra nežinomas. Jūsų akimis tai oponento silpnybė, tačiau čia ir slypi pavojus. Pirmiausiai, neaišku, ar tai iš tiesų silpnybė, antra – tai nesuteikia jums pagrindo atsipalaiduoti bei į teisminį procesą žvelgti aplaidžiai, jam skirti mažiau pastangų. Iš pažiūros silpnesnė kita bylos šalis jums reiškia ne atsipalaidavimą ir išankstinį mėgavimąsi pergale, o dvigubai didesnes pastangas norint laimėti, nes teismas natūraliai palaikys silpnesnę šalį.
Posakį „pinigai mėgsta tylą“ galima pritaikyti ir bylos nagrinėjimui. Byla taip pat mėgsta tylą, todėl nei jos metu, nei apie jos turinį viešai komentuoti negalima. Žinoma, yra tam tikrų atvejų, kai vieša komunikacija apie bylą yra sąmoninga, kad būtų atkreiptas visuomenės ar pačių teismų dėmesys į ją. Bet jei komentavimas yra vardan komentavimo, tai geriau to nedaryti.
Atviravimas socialiniuose tinkluose apie požiūrį į tam tikrus dalykus taip pat gali būti panaudotas teisme. Paimkime anksčiau nagrinėtą bylą prieš vieną šalies bankų, kuris patirties neturintiems investuotojams siūlė pakankamai sudėtingus investavimo produktus. Vienas banko klientas laikėsi pozicijos, kad jei būtų žinojęs apie rizikingumą, nebūtų investavęs. Visgi, kita bylos pusė surado šio asmens tuo metu rašytus komentarus socialiniame tinkle, kad jis nuolat investuoja ir negali gyventi be rizikos. Šis, atrodytų, nereikšmingas bylai įrašas atsidūrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje atmetant reikalavimą naikinti sandorio sudarymą.
Teismas – ne tik teisėjas
Sprendimą byloje priima teismas. Užmirškite tai ir jūs pralaimėjęs. Nesvarbu, kokie geri būtų jūsų advokatai ir kaip puikiai surašyta pozicija, sprendimą vis tiek priims teismas. Tad būtina teismą gerbti ir elgtis taip, kad nenuteiktumėte jo prieš save. Paradoksalu, tačiau tiek tą puikiai žinantiems advokatams, tiek jų klientams kartais pavyksta susipykti su teismu per pirmas penkias posėdžio minutes.
Bendra tiek klientų, tiek visų teisininkų liga yra bandymai teisėjui išreikšti nepasitenkinimą teismu, pagrįstą ar ne – nesvarbu. Jei jums nepatinka, kaip kalba teisėjas, kaip elgiamasi teisme, prieš prieštaraudami prisiminkite, kad šis teismas jūsų byloje priims sprendimą. Ir jei norite, kad jis būtų nepalankus – galite negerbti teismo.
Beje, jei manote, kad teismas – tik teisėjas, jūs klystate. Ne mažiau svarbi ir jo komanda, kurią sudaro teisėjo padėjėjas ir teismo sekretorius. Teisėjas gali ne tik paklausti jų, ką jie mano apie bylą, bet ir atsižvelgti į išsakytas mintis. Todėl po posėdžio salėje likusi teismo sekretorė nėra jūsų sąjungininkė, kuriai galima išsisakyti ar pasipiktinti bylos eiga.
Teismo posėdis nei advokatui, nei juo labiau klientui nėra malonus laiko praleidimas. Atvirkščiai, tai sunkus darbas, kuriam reikia labai gerai pasiruošti. Paprastai advokatai vengia vestis klientus į posėdžius, nebent jų dalyvavimas yra būtinas, ir priežastys yra dvi. Viena labiau asmeninė – advokatams nepatinka, kai klientas bando kištis į procesą, kurio nelabai išmano. Kita priežastis kur kas svarbesnė – dažnai klientai būna emociškai nepasiruošę. Teismo posėdžiai jiems tampa stresine situacija, kurioje imama elgtis neapgalvotai.
Todėl jei norite padidinti savo galimybes laimėti bylą, patarimas paprastas: atsakingai pasirinkite žmogų, kuris gins jūsų interesus, atsakingai kartu pasiruoškite bylai, o teisme – išjunkite emocijas. Nebent norite, kad laimėtų jūsų oponentai.