Lolita Činikaitė. Nuotolinis darbas ir nelaimingi atsitikimai: kur baigiasi namai ir prasideda darbas?

Nuotolinis darbas, išpopuliarėjęs COVID19 pandemijos metu, ir toliau išlieka įprasta praktika Lietuvos darbo rinkoje. Nors jis teikia daug privalumų, kyla ir naujų iššūkių darbdaviams – vienas jų – nelaimingų atsitikimų rizika dirbant nuotoliu. Ką svarbu žinoti darbdaviams, norint išvengti teisinių ir praktinių komplikacijų?

Pagal galiojančius teisės aktus, nuotolinis darbas neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbuotojams turi būti sudarytos tokios pačios sąlygos kaip ir dirbantiems įprastoje darbo vietoje: suteiktos tinkamos darbo ir apsaugos priemonės, organizuoti mokymai apie jų saugų naudojimą. Tuo pačiu, darbuotojai privalo rūpintis savo ir kitų saugumu bei laikytis nustatytų taisyklių.

Nelaimingu atsitikimu darbe laikomas įvykis, kuris nutinka atliekant darbo funkcijas arba esant darbo vietoje ir dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ar net miršta. Dirbant nuotoliu, darbo vieta yra ta, dėl kurios susitarta su darbdaviu – dažniausiai darbuotojo namai. Todėl įvykis, nutikęs tokioje vietoje atliekant darbines funkcijas, teoriškai gali būti pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

Svarbu paminėti, kad nuotolinio darbo atveju nelaimingi atsitikimai laikomi draudžiamaisiais tik tada, kai juos sukėlė darbdavio pateiktos darbo priemonės ar darbo procesas, o pats darbas buvo atliekamas darbdavio naudai.

Lietuvoje teismų praktika nėra išplėtota šiuo klausimu, tačiau, šiuo atveju galima atsižvelgti į kitų šalių praktiką:

– Vokietija: darbuotojas, dirbdamas iš namų, pastebėjo, kad nukrito temperatūra, ir ėmėsi reguliuoti katilą. Katilas sprogo, o darbuotojas patyrė sunkių sužalojimų. Iš pradžių teismas tai laikė nelaimingu atsitikimu darbe, tačiau apeliacijoje sprendimas buvo pakeistas – nustatyta, kad veikla kilo iš asmeninių, o ne darbo poreikių, todėl nelaimingas atsitikimas nepripažintas įvykusiu darbo metu.

– Vokietija: darbuotojas paslydo ir susižalojo eidamas iš miegamojo į darbo vietą kitame kambaryje tame pačiame bute. Teismas pripažino tai nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi tai buvo laikoma „kelione į darbą“, kadangi judėjimas buvo atliekamas darbo tikslais. Išimtiniais atvejais, tokia kelionė gali būti atliekama net ir buitinėje aplinkoje, tačiau būtina aiškiai atskirti buitinius judesius nuo darbui skirtų.

– Italija: darbuotoja nukrito nuo laiptų, kai ėjo namuose kalbėdama su kolega darbo klausimais įmonės telefonu. Teismas įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu darbe, nes buvo aiškus ryšys su darbo veikla.

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad riba tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir asmeninio pobūdžio įvykio dirbant nuotoliu dažnai lieka neaiški. Todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti:

• ar įvykis susijęs su darbo funkcijų atlikimu ar asmenine veikla;
• ar jis įvyko darbo vietoje;
• ar nelaimingą atsitikimą tiesiogiai lėmė darbo veikla.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų dirbant nuotoliu, darbdaviams reiktų imtis būtinų prevencinių priemonių. Pateikiame tris svarbius praktinius aspektus darbdaviams dėl nuotolinio darbo organizavimo:

• Nustatykite aiškią nuotolinio darbo tvarką. Šioje tvarkoje turėtų būti nustatyta tiksli darbo vieta, apibrėžti aiškūs ir tikslūs darbo vietos reikalavimai, ergonomikos reikalavimai, įtvirtintos prevencinės priemonės, nelaimingų atsitikimų darbe valdymo procedūra, įskaitant pranešimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe tvarką.
• Parenkite darbuotojams teikiamą darbo vietos reikalavimų įvertinimo klausimyną. Darbuotojams pateikiamas darbo vietos reikalavimų klausimynas padeda įsivertinti ar jų darbo vieta atitinka saugos ir ergonomikos reikalavimus. Naudinga tiek patiems darbuotojams, tiek ir darbdaviams, kurie siekia įsitikinti, kad darbo vieta atitiktų visus saugumo standartus.

Pritaikykite darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus darbuotojams, dirbantiems nuotoliu. Pažymėkite svarbius aspektus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį darbuotojai, dirbantys nuotoliu