Kai restruktūrizavimas virsta bankrotu: LAT brėžia aiškią ribą palūkanų skaičiavimui

Ar kreditorius gali reikalauti palūkanų už laikotarpį, kai skolininkui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, o byla vėliau perėjo į bankrotą?

Į šį klausimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė 2026 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2026. Teismas išaiškino, kad tokioje situacijoje palūkanos ir netesybos už restruktūrizavimo laikotarpį negali būti skaičiuojamos atgaline data.

Byloje kreditorius bankroto procese siekė patvirtinti 265 702 Eur palūkanų finansinį reikalavimą. Palūkanos buvo apskaičiuotos už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo. Vis dėlto LAT konstatavo, kad toks aiškinimas neatitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo logikos ir nemokumo proceso tikslų.

Esminė LAT pozicija

LAT pažymėjo, kad pagal JANĮ bankrotas ir restruktūrizavimas yra bendros nemokumo sistemos dalys. Kai restruktūrizavimo byla nutraukiama nepatvirtinus plano ir ta pačia nutartimi iškeliama bankroto byla, nemokumo procesas nėra laikomas pasibaigusiu – pasikeičia tik jo forma.

Tai reiškia, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimo draudimas, pradėjęs galioti iškėlus restruktūrizavimo bylą, tęsiasi ir bankroto procese. Kreditorių reikalavimai turi būti fiksuojami tokio dydžio, kokie jie buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną.

Kodėl tai svarbu?

LAT pabrėžė, kad priešingas aiškinimas galėtų pažeisti kreditorių lygiateisiškumo principą, sumažinti bankroto procese kreditorių reikalavimams tenkinti skirtą turto masę ir sudaryti sąlygas nekontroliuojamam įsipareigojimų didėjimui.

Praktikoje tai reiškia, kad kreditoriai, dalyvaujantys skolininko restruktūrizavimo procese, turi itin atidžiai vertinti tiek patį restruktūrizavimo planą, tiek realias jo įgyvendinimo galimybes. Jeigu restruktūrizavimas žlunga ir procesas pereina į bankrotą, laukimo laikas nebūtinai bus kompensuotas papildomomis palūkanomis.

Ką tai reiškia verslui?

Pirma, restruktūrizavimo procesas kreditoriui gali reikšti realų finansinį praradimą. Jeigu skolininkas galiausiai bankrutuoja, palūkanos už restruktūrizavimo laikotarpį nebus automatiškai „atgaivintos“.

Antra, kreditoriams tampa dar svarbiau aktyviai dalyvauti restruktūrizavimo procese. Reikia ne formaliai balsuoti dėl plano, o vertinti, ar jis realistiškas, pagrįstas duomenimis ir iš tiesų gali atkurti įmonės mokumą.

Trečia, įmonėms svarbu peržiūrėti finansinės atskaitomybės ir rizikų vertinimo praktiką. Planuojant būsimas pajamas ar vertinant skolininko įsipareigojimus, palūkanos už nemokumo proceso laikotarpį neturėtų būti laikomos realiai susigrąžintina suma, jeigu restruktūrizavimas gali baigtis bankrotu.

Šis LAT išaiškinimas suteikia daugiau aiškumo nemokumo procesuose, tačiau kartu siunčia aiškią žinutę kreditoriams: restruktūrizavimo procese laikas yra ne tik procedūrinis, bet ir finansinis veiksnys. Todėl kreditorinių reikalavimų kontrolė, ankstyvas rizikų vertinimas ir aktyvus dalyvavimas procese tampa būtini.