Vadovo viltys prieš balanso skaičius: kas nulemia nemokumą?

Bankroto bylose vienas dažniausių ginčų yra tai, nuo kada bendrovės vadovui atsiranda pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės nemokumo. Nuo šio momento priklauso labai daug: ar vadovui apskritai gali kilti asmeninė atsakomybė ir, jei taip, kokio dydžio žala jam gali būti priskirta.

2026 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-1249/2026 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) dar kartą išaiškino, kaip vertinamas įmonės nemokumas ir kodėl vadovų argumentai apie „laikinus sunkumus“ neretai yra nepagrįsti.

Bylos faktai trumpai

Bankrutavusios statybų bendrovės vardu buvo pareikštas ieškinys buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo. Teigta, kad jis pavėlavo inicijuoti bankroto bylą, nors įmonė jau buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes nusprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo tik laikini. Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir priteisė iš vadovo daugiau nei 233 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Vadovas pateikė kasacinį skundą.

Vienas testas ar du?

Vadovas įrodinėjo, kad nemokumą reikėjo vertinti taikant abu įstatyme numatytus kriterijus kartu: tiek balanso testą (ar įsipareigojimai viršija turtą), tiek likvidumo testą (ar įmonė laiku vykdo prievoles).

LAT su tuo nesutiko. Teismas patvirtino, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyti kriterijai yra alternatyvūs, o ne kumuliatyvūs. Kad įmonė būtų pripažinta nemokia, pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Tačiau teismas iškart pridūrė svarbią sąlygą: alternatyvumas nereiškia, kad testą galima taikyti formaliai. Vien tai, kad balanse įsipareigojimai viršija turtą, dar nereiškia nemokumo. Reikia įvertinti, ar tai atspindi ilgalaikius ir rimtus finansinius sunkumus, o ne trumpalaikį svyravimą.

Kodėl vadovo argumentai neįtikino teismo

Vadovas teigė, kad įmonės sunkumus lėmė vienos didelės debitorės neapmokėtos sąskaitos, pandemija ir medžiagų brangimas. Be to, pasak jo, įmonė toliau vykdė veiklą, turėjo galiojančių sutarčių ir darbuotojų.

Teismas šiuos argumentus atmetė. Vien veiklos tęsimas nepaneigia nemokumo. Svarbu ne tai, ar įmonė veikia, o kokius finansinius rezultatus ta veikla duoda. Šiuo atveju bendrovė ilgą laiką nuosekliai patyrė nuostolius, o skolos kreditoriams nuolat augo.

Praktinės išvados verslo vadovams

• Vilties nepakanka. Vadovas turi turėti realų, įrodymais pagrįstą pagrindą manyti, kad bendrovės padėtis pagerės.
• Balanso perviršis gali reikšti nemokumą, jei jis atspindi ilgalaikę tendenciją, o ne vienkartinį svyravimą.
• Užtenka paprasto neatsargumo. Pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą pažeidimui konstatuoti aukštesnio kaltės laipsnio įrodinėti nereikia.
• Nemokumo priežastys vadovo neteisina. Pandemija, nepatikimas partneris ar kitos aplinkybės nepateisina pavėluoto veikimo.

Laukimas nėra strategija

Ši nutartis dar kartą primena: finansinių sunkumų metu sprendimas „palaukti ir pažiūrėti“ gali kainuoti asmeninę atsakomybę. Kai skaičiai rodo nuoseklų blogėjimą, delsti rizikinga.

Jei jūsų įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir kyla klausimas, ar jau atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto, susisiekite su Magnusson komanda. Padėsime įvertinti situaciją, kol dar yra laiko veikti.