200 000 Eur maksimalioji hipoteka: kodėl išieškojimas nesibaigia ties šia suma
Finansavimo sandoryje nustatyta maksimaliosios hipotekos suma apibrėžia, kiek reikalavimo užtikrina įkeistas turtas. Visos skolininko atsakomybės ji nebūtinai riboja. Prie negrąžintos paskolos prisidėjus palūkanoms ir delspinigiams, kreditoriaus reikalavimas gali šią sumą gerokai viršyti. Tada kyla praktinis klausimas: kurią reikalavimo dalį galima išieškoti nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu?
Į jį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsakė 2026 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-469/2026.
Dėl ko kilo ginčas
Šalys buvo susitarusios dėl 200 000 Eur maksimaliosios hipotekos. Vykdomojoje byloje išieškoma suma siekė beveik 394 000 Eur. Skolininkai prašė ją perskaičiuoti. Jų vertinimu, hipotekos ribą viršijančią dalį kreditorius pirmiausia turėjo prisiteisti atskiroje byloje.
LAT šiai pozicijai nepritarė. Pagrindinė skola kartu su mokėjimo palūkanomis sudarė 140 000 Eur, t. y. maksimaliosios hipotekos sumos nesiekė. Reikalavimas išaugo dėl delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų. Įkeistas turtas parduotas už 193 600 Eur, tačiau kreditoriaus reikalavimas liko patenkintas ne visas.
Lemiamas skirtumas – reikalavimo sudėtis
Teismas atskyrė pagrindinę prievolę nuo papildomų prievolių:
- Jei maksimaliosios hipotekos sumą viršija pati pagrindinė prievolė, viršijančios dalies priverstinai išieškoti toje pačioje vykdomojoje byloje negalima.
- Jei sumą viršija kompensuojamosios palūkanos ir netesybos, skaičiuojamos nuo hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo, jas virš hipotekos ribos galima išieškoti pagal bendrąsias vykdymo taisykles.
Todėl šioje byloje įkeisto turto pardavimas išieškojimo neužbaigė. Antstolis galėjo tęsti papildomų sumų išieškojimą iš kito skolininkų turto.
Ką tai reiškia verslui
Nutartis aktuali abiem finansavimo sandorio pusėms.
Besiskolinančiai bendrovei maksimaliosios hipotekos suma savaime negarantuoja, kad išieškojimas nepalies kito jos turto. Vertinant finansavimo sąlygas, verta atkreipti dėmesį ne tik į hipotekos sumą, bet ir į tai, kaip skaičiuojamos palūkanos ir netesybos, jei skola laiku negrąžinama.
Kreditoriui vien reikalavimo dydis neatsako, ar visą sumą galima išieškoti toje pačioje vykdomojoje byloje. Svarbu iš anksto įvertinti, kuri reikalavimo dalis viršija hipotekos sumą ir kokiu pagrindu ji atsirado.
Abiem atvejais lemia ne tik tai, kiek reikalaujama, bet ir kokiu teisiniu pagrindu.