Įmonės dalies pardavimas: ko tikėtis darbuotojams ir kaip pasiruošti darbdaviams?

Pandemijos metu sunkumus patiriantys verslai imasi visų teisėtų priemonių, kad galėtų tęsti savo veiklą. Viena jų – įmonės dalies pardavimas. Nors Lietuvoje tokia praktika nedažna, pandemija atskleidė jos privalumus: įmonės tokių sandorių pagalba gali išvengti reorganizacijos, o jų darbuotojai išsaugo darbo vietas.

„Parduodant įmonės dalį kaip turtinį kompleksą, viena iš pagrindinių sandorio dalių yra jos darbuotojai, kurie sandoriui įvykus tampa perkančiosios bendrovės darbuotojais. Dažnai derybų metu tariamasi dėl sandorio vertės, atsirandančių pareiškimų ir garantijų, šalių atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą ir panašiai. Tačiau, nereikėtų pamiršti, kad sėkmingai įmonės veiklai labai svarbūs ir darbuotojai, todėl dar iki sandorio sudarymo privalo būti išspręsti su jais susiję klausimai bei atliktos reikiamos procedūros“, – sako Magnusson Lietuva vyresnysis teisininkas Danas Rimdeika.

Darbdavio pareiga – kuo aiškiau informuoti

Visapusiškas darbuotojų informavimas apie įvyksiantį sandorį, jų teises bei tolesnes perspektyvas ne tik garantuoja darbuotojams tęstinius darbo santykius bei stabilumą, bet ir didina jų pasitikėjimą darbdaviu. Pačiai įmonei tai leidžia sudėtingą etapą išgyventi su kuo mažiau chaoso ir papildomų rūpesčių.

D. Rimdeika sako, kad senajam darbdaviui (įmonės dalies perdavėjui) labai svarbu išsiaiškinti ir žinoti viską apie tai, kas įvyks su jo darbuotojais, kai įmonės dalis bus parduota, kad galėtų darbuotojus tinkamai informuoti apie laukiančius pokyčius.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nurodo, kad senasis darbdavys, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki sandorio sudarymo, privalo apie jį raštu pranešti darbuotojams, nurodydamas perdavimo datą, teisinį pagrindą, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams.

Šiame pranešime taip pat turi būti aiškiai nurodyta aplinkybė, jog darbuotojų darbo sąlygos po įmonės dalies pardavimo nesikeis, nes sandorio sudarymas nėra ir negali būti teisėta priežastis darbo santykių nutraukimui.

„Į tokį informavimą nederėtų žiūrėti vien kaip į formalumą, kadangi darbuotojai visada jautriai reaguoja į pokyčius, galinčius turėti įtakos jų darbui. Darbdaviai privalo kuo labiau apgalvoti ir kuo aiškiau bei detaliau informuoti darbuotojus apie jų tolesnius darbo santykius. Taip įmonės dalies ir darbuotojų perleidimo sandoris įvyks maksimaliai sklandžiai ir sukels mažiau galimų neigiamų pasekmių tolesnėje įmonės veikloje“, – akcentuoja D. Rimdeika.

Darbuotojai turi dvi galimybes

Kalbėdama apie įmonės dalies perdavimą iš darbuotojų perspektyvos, Magnusson Lietuva teisininkė Viktorija Dubovskienė teigia, jog dažnai darbuotojai ima jausti tam tikrą nesaugumo jausmą, pasikeičia jų emocinė būsena.

„Darbuotojams sunku įsivaizduoti, kokiomis darbo sąlygomis reikės dirbti po įmonės dalies perleidimo sandorio, ar bus dirbama su tais pačiais kolegomis, keisis ar nesikeis darbo vieta, ar ir kiek kolektyve bus naujų kolegų, galų gale, kas bus naujasis darbdavys ir kaip jis pozicionuojamas rinkoje. Todėl tik tikslus ir aiškus informacijos teikimas darbuotojams dar iki sandorio, padeda išvengti arba maksimaliai sumažinti įmonės emocinio mikroklimato pokyčius neigiama linkme“, – pabrėžia teisininkė.

Darbuotojams įmonės ar jos dalies pardavimas yra išskirtinės svarbos procesas dar ir dėl to, kad jie gali pasirinkti, ar tęsti darbo santykius pas naująjį darbdavį (įmonės dalies perėmėją), ar nesutikti su darbo santykių tęstinumu. Tai padaryti darbuotojas gali per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie įvyksiantį įmonės dalies perdavimo sandorį gavimo.

V. Dubovskienė atkreipia dėmesį, kad jeigu darbuotojas raštu išreiškia nesutikimą dėl darbo santykių tęstinumo, senasis darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka – darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbo santykių nutraukimas šiuo pagrindu įpareigoja darbdavį darbuotojui sumokėti išeitinę išmoką, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į darbuotojo įmonėje išdirbtą laiką: jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau negu vienerius metus, išmoka siekia du darbuotojo vidutinius darbo užmokesčius, jeigu trumpiau negu vienerius metus – išmoka bus pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

„Darbuotojui sutikus tęsti darbo santykius ir šį sutikimą išreiškus raštu, ankstesnis darbdavys (įmonės dalies perdavėjas) turi perduoti naujajam darbdaviui visus turimus darbuotojo asmens duomenis ir apie darbdavio pasikeitimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Naujasis darbdavys (įmonės dalies perėmėjas) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių perėmimo turi atlikti reikiamus darbo sutarčių pakeitimus ir juos pasirašyti su darbuotoju“, – sako pašnekovė.

Teisininkė pabrėžia, jog teisės aktai leidžia darbuotojui tam tikrus reikalavimus reikšti tiek buvusiam, tiek naujam darbdaviui, tad tinkamas procedūrų atlikimas ir kokybiškas sandorio sudarymas mažina ginčo riziką tiek įmonės dalies perdavėjo, tiek perėmėjo atžvilgiu.

Parengta pagal 2021-03-23 Magnusson Lietuva komentarą žiniasklaidai.