Naujovės tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų reglamentavime – nuo vilko ant meškos?

Vienas esminių 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos pakeitimų yra tai, kad viešųjų pirkimų procedūros dalyviai turi būti privalomai šalinami iš dalyvavimo pirkimo procedūrose, jei nustatoma, kad jie yra sudarę konkurenciją iškraipančius draudžiamus susitarimus. 

Anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad perkančioji organizacija gali pašalinti iš pirkimo tiekėją, kuris yra padaręs draudžiamus susitarimus, kai nuo sprendimo paskirti jam ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

Naujos redakcijos įstatyme įtvirtintas ne tik šio pašalinimo pagrindo privalomumas, bet ir naujas taikymo pradžios momentas – mažiau kaip 3 metai jau nuo pažeidimo padarymo dienos.

„Konkurenciją ribojančio susitarimo nustatymas nėra lengvas uždavinys net ir didelę patirtį šioje srityje turinčiai Konkurencijos tarybai. Perkančiajai organizacijai nuspręsti dėl tokio pažeidimo gali tapti tikrai nemažu galvos skausmu. Tiek konkurenciją ribojančio susitarimo fakto nustatymas, tiek tokio susitarimo pradžios konstatavimas reikalauja detalaus aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, vien prielaidų nepakanka. Neatmestina, kad įstatymų leidėjas šiuos iššūkius įvertino, tačiau įstatymo pakeitimo projekto aiškinamieji dokumentai apie tai nekalba“, – sako „Magnusson“ advokatė Lina Darulienė.

Įrodymais neparemti sprendimai lemia ginčus

Konkurencijos taryba gali naudotis Konkurencijos įstatymo jai suteiktais įrankiais, surinkdama reikiamus įrodymus įstatymą pažeidžiančiam susitarimui konstatuoti: atlikti įmonių patikrinimus, išreikalauti informacijos iš įtariamųjų bei trečiųjų asmenų ir kita. Tačiau perkančiosios organizacijos neturi tokių galimybių gauti įrodymus.

„Perkančiosioms organizacijoms spręsti dėl konkurenciją ribojančio susitarimo ir jo pradžios datos gali būti labai sudėtinga. O sprendimai, neparemti svariais įrodymais, programuoja tik ginčus“, – įsitikinusi L. Darulienė.

Kalbėdama apie tiekėjo pašalinimo aplinkybes, „Magnusson“ asocijuota teisininkė Viktorija Zaikauskienė atkreipia dėmesį, jog tai padaryti perkančioji organizacija turi tuomet, kai bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio suabejota jo sąžiningumu.

Pasak jos, neretai ūkio subjektai teisme ginčijasi ne tik dėl paskirtos sankcijos, bet ir dėl aplinkybių teisinio vertinimo ir dėl to, ar pažeidimas egzistuoja. Ankstesnė įstatymo redakcija leido aiškiai spręsti, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas prilygsta rimto profesinio pažeidimo konstatavimui.

„Šiandien galiojanti įstatymo redakcija palieka vietos interpretacijoms, ar vien Konkurencijos tarybos pradėtas tyrimas ar priimtas nutarimas yra pagrindas konstatuoti rimtą profesinį pažeidimą. Vertinant įstatymo formuluotę atrodytų, kad net ir nutarimo priėmimas nėra būtinas rimto profesinio pažeidimo konstatavimui. Tad tikėtina, jog neaiški įrodymų tinkamumo riba lems ginčus, kuriuos spręs teismai, be kita ko, atsižvelgdami į bendruosius teisės ir viešųjų pirkimų principus“, – teigia V. Zaikauskienė.

Ar 3 metų terminas visada veiksmingas?

Ji sako, kad ankstesnėje praktikoje teko susidurti su situacijomis, kai perkančiosios organizacijos, žinodamos apie tiekėjo atžvilgiu Konkurencijos tarybos nutarime įvardintą pažeidimą, negalėdavo atmesti jo vien dėl to, kad nutarimas dar būdavo ginčijamas teisme, o sankcija nepaskirta. Atrodytų, trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas pašalinimo pagrindų taikymą turėtų padaryti operatyvesnį, tačiau teisininkė sako, kad rizikų yra ir čia.

Vadovaujantis ankstesne įstatymo redakcija išvengti šio pašalinimo pagrindo buvo neįmanoma – sankciją skyrus, šis ribojimas buvo taikomas 3 metus. Toks reglamentavimas galbūt galėjo riboti konkurenciją, tačiau nuo to apsaugo įstatyme įtvirtinta pareiga atsižvelgti, kad pašalinus tiekėją pagal minimą pašalinimo pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija.

„Dabar imkime pavyzdį, ir tokių situacijų yra, kai tiekėjas pažeidimą yra padaręs beveik prieš trejus metus, tačiau jam dar nėra paskirta sankcija, nes situacijos nagrinėjimas ir Konkurencijos tarybos sprendimo priėmimas užtrunka. Įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai terminas automatiškai pritaikomas nuo pažeidimo padarymo dienos, tad priėmus sprendimą jis jau gali būti ir pasibaigęs“, – komentuoja V. Zaikauskienė.

Teisininkė sako, kad kai pažeidimas palyginti nesudėtingai ištiriamas, tuomet operatyvus pašalinimo pagrindo taikymas galimas. Vis dėlto turint galvoje, jog konkurencijos pažeidimai yra itin specifiški, jų greitai ištirti dažniausiai neįmanoma, tad atsiranda didelė tikimybė, kad dažnu atveju šis terminas ir liks taikomu tik popieriuje.